Jūs visi žinote kas yra robotas. Jei visgi ne, tai greičiausiai įsijungsite Google ir paklausite kas yra robotas.
Ir ką pamatome? Daugybę skirtingų robotų paveikslėlių. Jei gali būti skirtingų formų, pagaminti iš skirtingų medžiagų, kai kurie jų neturi fizinės išvaizdos – tiesiog programos. Tačiau kodėl negyvą daiktą užjaučiame ir netgi duodame jam vardą?
Robotas išminuojantis po žeme slypinčias minas
2007 m. „Washington Post“ pranešė, kad JAV kariuomenė testuoja robotą, išminuojantį po žeme slypinčias minas. Tas robotas veikė šitaip: jis buvo gyvalazdės formos ir jis eidavo po minų lauką judindamas kojas. Kaskart jam užlipus ant minos, mina jam nutraukdavo vieną iš kojų. Jis nesiliaudavo judėjęs, kad sprogtų dar daugiau minų. Už šias pratybas atsakingas pulkininkas neištvėrė ir atšaukė išminavimą, nes, jo teigimu, buvo pernelyg nežmoniška stebėti, kaip apgadintas robotas šliaužia per minų lauką. Tad kas verčia labai patyrusį karininką ir tokį žmogų kaip aš šitaip reaguoti į robotus?
Kas yra robotas žmonėms?
Pasirodo, kad esame biologiškai užprogramuoti sieti bet kokį, mūsų manymu, autonomišką judesį mūsų fizinėje erdvėje su tikslingumu ir gyvybe. Kas yra robotas žmonėms, kodėl žmonės elgiasi su robotais taip, tarytum jie būtų gyvi?. Tie robotai-išminuotojai yra vadinami vardais. Jie apdovanojami aukso medaliais. Jie netgi laidojami šaudant garbės salvėms.
Tyrimai rodo, kad taip mes elgiamės netgi su paprastais buitiniais robotais, pavyzdžiui, su dulkių siurbliu. Tai tik slankiojantis diskas valantis jūsų grindis. Bet vien dėl to, kad jis savarankiškai juda, žmonės nori vadinti jį vardu ir jį užjausti, kai jis užstringa po sofa.
MB Colifa sukurti robotai – virtualūs asistentai – Chatbot, taip pat, dažnai vadinami vardais. UAB Finansinių sprendimų agentūra „įsidarbinusi“ tokį asistentą netgi skelbė konkursą ir išrinko tinkamiausią vardą – Smartas.
Kas yra robotas, žiūrint iš šių dienų perspektyvos? – Ateitis
Ateities pasaulyje robotų bus visur. Robotikos technologijos išėjo iš už gamyklų sienų. Jos smelkiasi į darbo vietas, buitį. Šie jutiklius turintys aparatai, galintys savarankiškai spręsti, mokytis, smelkiasi į bendrąsias erdves. Todėl manau, kad, galbūt, geriausia analogija būtų mūsų ryšys su gyvūnais. Prieš tūkstančius metų pradėjome jaukintis gyvūnus. Mokėme juos dirbti, padėti kovoti ir būti mūsų draugais.
Per visą istoriją į kai kuriuos gyvūnus žiūrėjome kaip į įrankius ar produktus, o kitiems gyvūnams rodėme gerumą ir suteikėme jiems visuomeninę mūsų palydovų funkciją. Regis visai tikėtina, kad robotus irgi panašiai integruosime.
Pavyzdžiui – PARO, ruoniukas robotas. Jis naudojamas slaugos namuose prižiūrint demencijos pacientus. Ir tai jau nėra naujiena. Kai kurie žmonės baisėjosi: „Oi. Kaip baisu. Neįtikėta, dabar ne žmonės, o robotai paliekami rūpintis kitais žmonėmis.“ Tokia reakcija gana įprasta ir, gali būti, visai teisinga, nes tai būtų išties baisu. Bet šiuo atveju kalbame ne apie ką pakeičia robotas. Kas yra robotas ruoniukas – pagalbininkas. Šis robotas naudojamas vietoj gyvūnų terapijos tokioje situacijoje, kur neįmanoma pasitelkti tikrus gyvūnus, bet robotus – taip, nes žmonės linkę elgtis su jais tarytum su gyvūnais, bet ne prietaisais.
Straipsnis priklauso MB “Colifa”
Norite asmeninės konsultacijos dėl Chatbot jūsų verslui, SEO svetainės optimizavimo? – Susisiekite
Sekite mūsų naujienas Facebook
Sekite mūsų naujienas YOUTUBE